Gal 2006 nutapyti kompiuteriu paveiksliukai. Dėsiu ir senesnius darbus, kad gyventų savo secondlaifą. Budah su lietučiu realybėje atspaustas buvo be lietučio, kurio buvo pabijota kaip neigiamo dalyko. Ir gavosi mažiau optimistiškas, visokie mažiau malonūs dalykai atskleidžia pačius maloniausius.
Mano vairavimo instruktorius - pirmykštis akmens amžiaus Jėzuliuko prototipas, patiunintas šiuolaikinio staliaus kūnu ir iškalba (karočia krūtai), ir aišku įnagiais, moderniais įnagiais: mobiliaku, papildomais pedalais. Tais laikais Jėzuliukai stebuklus darydavo su moterimis, deginamų kvapių žolelių aromatais įsivilioję jas į urvus. Jie daugindavo ne žuvį, kaip esminis Jėzus, o moteris. Moterys, kaip ir dabar daugindavosi per pilvą, bet priešingai nei žuvį, moteris valgyti mėgo ne visi. Taigi mano instruktorius atskleidė didžiulę paslaptį. Kaip visada suvairavau kažką ne taip, kažką zigzagu vietoje spiralės, o jis stebukladario moterininko žvilgsniu žvelgdamas į mane tarė: Moteris tuo ir įdomi vyrui, kad daro kažką ne taip. Jei darytų viską TAIP, vyrai taikiai paliktų jas ramybėje, gal net pasidalintų vyrų moterų valstybėmis ir paštu keistųsi automobilių variklio detalėmis. Chui čia Jėzuliukas, čia aš Jėzuliukas nes myliu paprastus žmones, vairavimo instruktorius, maksimos pardavėjas, bet tik tol, kol jie geri. Nemyliu jų kai jie pikti. Myliu kai liūdni ir pilni nusižeminimo, arba matosi, kad linksmi yra tik dėl to, kad labai stengiasi tokie būti. O kai dėl to viso ano, tai tiesiog truputį apsigavau, visą gyvenimą bandžiau išmoki daryti viską TAIP. Paauglystėje net buvau pradėjusi keiktis ir spjaudytis.
Prieš miegą apsibarščiau sausu katino ėdalu galvoju ės ės, ir nei pats nepastebės kaip užmigsim apsikabinę.
Keturpėščia Lėlė iš modelino, dengta akrilu, įkvėpta keturpėstiškumo fenomeno. Kojos ir rankos nesilanksto kaip pas barbę, jei lenktum - sulaužytum.
Šiandien baiginėju paišyti seriją paveiksliukų apie nesveiką širdį, vienas iš jų.
Po kojom cypčiojo kaip minkšti žaislai šaligatvio kvadratėliai, jaukiai urzgė pakelės smilgos landžiodamos man į triusikus. Supratau, aš - TANDADRIKOJE. Puolusi į paniką nusukau porai smilgų sprandukus, bet kaip tik tuomet man įgylo ramybės bitė. Apsnūdusi žnegtelėjau ant didelio glitaus grybo. Snoozdama galvojau - gal ir TANDADRIKOJE yra vietos smulkioms verslininkėms - leidėjoms, kurios leidžia viską išskyrus CENSORED CENSORED CENSORED. Grybo kotą kažkas supurtė, išsigandau ar TANDADRIKOS nekrečia skepsio drugys, bet žiūriu - kotą purto boba pasiilgusi papurtyti kokią prasikaltusią katę ar ką.