3526852

Proginis logotipas tokiai nepaprastai darbo dienai kada dirbsime naktį, o ne dieną.

Prestižo žymuo

mano smegenys pavyzdžiui yra kaip rėtis/tinklelis kavai košti ar daržovėms plauti, labai retas rėtis, didelės skylės, nepasisekė. Nedaug yra dalykų kuriems pavyksta užsikabinti ir kažkiek pasilaikyti ant to rėčio elemento kuris nėra rėčio skylė. O košia realybę šitas rėtis gana dideliu greičiu. Kaip spyd reiserio maždaug.

“Kai pasikėsinau į save, labai usiparinau. Kai stebėjau save gulinčią ežero dugne, tokią gražią nurimusią, aplipusią kriauklytėm ir infuzorijom, siurbiančią ausimis dugno smėlį, supratau, kad neišlaikiau žymiai lengvesnio negu vairavimo egzamino. Jaučiausi lyg nusivaliusi bottomą su doleriais nukritusiais iš dangaus, buvo gėda, su gėda santuokoje iki šiol ir gyvenu šioje pragaro provincijoje, kur nei kultūros anei kokių koncertų, anei sekso anei dievo, tik šudinos balto bato diskotekos. Na, o kas pas jus naujuksesnio?”
Tegyvuoja naujausios aukštosios pasamonės nano biotechnologijos, šiandien gavau laišką iš ANAPUS, iš savo savižudės bobutės Barbės. Lyg ir neminėjau jai, kad pritrūkau makulatūros tuoaletinėms reikmėms, matyt pati pasidarė išvadas (esi girdėjęs apie pačias save pasidarančias išvadas? tai yra automatinės išvados) ir nuėjo i artimiausią savo pragariuko pašto poskyri, kur už laiško išsiuntimą turbūt mokama kūno ir dvasios kančiomis, suplėšytomis šiknomis ir viešu išjuokimu. Velnius įsivaizduoju kaip mažus piktus vaikus skeiterius. Brrr. kaip šiurpu. Močiutė sumanė atkurti neprasidėjusius (kai gimiau jau buvo mirusi, prasilenkėme) santykius, tuo pačiu pabubinti (pabumbėti raštu) mane. Šaunuole.